Pasiilgau,

Pasiilgau Lietuvių kalbos, nesvarbu, kad dažniau Vilniuje girdi rusų. Pasiilgau girdėti reklamų Lietuviškai, skaityti Lietuviškų skelbimų, matyti Lietuviškus veidus. Turbūt dar neužsiminiau, bet Lietuvoje daug daugiau gražių merginų, daug. Turbūt Budapešte mačiau daugiau gražių moterų negu merginų.
Pasiilgau Lietuviškų prekybos centrų, kuriuose gali rasti viską ko tau reikia, kuriuose viskas sukurta lankytojo patogumui. Kuriuose niekad nepasijausi lyg vaikščiotum po turgų. Tikrai, čia Budapešte didžiausios parduotuvės kaip Match, CBA ar Spar turi pusė to pasirinkimo ką turime trijų X Maximoje ar Hyper Rimi.
H&M, bent jau mano nuomone gan pervertinta.
Pasiilgau vairavimo.
Pasiilgau jausmo, kad esi namuose, kad esi tarp 'savų' žmonių.
Pasiilgau savaitgalių namuose su šeima, kai gali niekuo nesirūpinti.
Pasiilgau Lito, atsibodo kiekvieną kartą nuėjus į parduotuvę galvoje skaičiuoti kiek maždaug man tai kainuos.
Pasiilgau draugų ir visų planų, kurie dar laukia kol bus įvykdyti Lietuvoje.
Pasiilgau laisvės veikti ką noriu, turėti ramią vietelę daryti fotografijai ir nerimauti ką pamastys aplinkiniai.
Pasiilgau ramybės vaikščiojant mieste, kai tavęs nieks įkyriai neprašinėja pinigų kas pora žingsnių.
Pasiilgau to pastovumo jausmo.
Pasiilgau normalaus interneto o ne lėto, pusiau veikiančio be wi-fi interneto.
Pasiilgau išsidrėbimo ant sofos ir laiko praleidimo žiūrint Cartoon Network ar Nickelodeon ar Discovery Channel.
PASIILGAU mūsų gyvūnų: Loros, Mėtos, Fuksės, Vulfio ir Pūgos.
Pasiilgau švaraus miesto ir švarių parkų.
Pasiilgau gitaros.
Pasiilgau daug visokių detalių, kurių gal nepradėsiu vardinti, ir taip jau nemažai prirašiau.
ir labiausiai Pasiilgau savo šeimos: Tėčio, Mamos ir sesės.